Klasikinis japonų origami. Japonai popierių lankstydavo į skirtingo dydžio formas naudodami daug kirpimų. Taip pat jie mėgdavo suraukimus, klostes. Lankstinių kokybė labai priklausydavo nuo rankų darbo popieriaus, vadinamo „washi“. Kad išgautų tinkamą popieriaus spalvą, japonai vieną ant kito sudėdavo skirtingų spalvų popieriaus lapus arba tiesiog popierių nudažydavo.
Klasikinis europietiškas origami. Pirmiausia turbūt reikėtų pradėti nuo to, kad origami nėra vien japonų menas. Europietiško origami kilmė nėra žinoma, tačiau manoma, kad jis galėjo atsirasti 16-17 amžiuje ir buvo naudotas krikšto sertifikatams. 19 amžiaus origami tiesioginių ženklų galima rasti visoje Europoje. Nacionalinis Vokietijos ir Anglosaksų Liaudies Menų muziejus eksponuoja žirgus ir raitelius, kurie galėjo būti išlankstyti 1810-1820 metais. Tik keletą 19 amžiaus europietiško origami modelių galime rasti to laikmečio japonų šaltiniuose, nors ir europiečiai su klaiskiniais japonų origami modeliais susipažinę nebuvo.
Tradicinės europietiškos lankstynių formos buvo paremtos 45 laipsnių lenkimo kampu, o dauguma japonų lankstinių – 22,5 laipsnių. Europiečiai naudojo tik kvadrato arba stačiakampio formos popierių, taip pat jie vengdavo kirpti ar klijuoti. Europietiškas ir japoniškas tradicinis origami buvo toks skirtingas, jog atrodo, kad jie formavosi nepriklausomai vienas nuo kito.
Tradicinis origami. Tradicinis origami „gimė“ tarp Rytų ir Vakarų, todėl jis turi abiejų kultūrų savybių. Tai nėra originali japonų kultūros dalis. Turbūt origami galima pavadinti Japonijos ir Europos „hibridiniu“ menu. Žinoma, lankstiniai labiau populiarūs Japonijoje, o Europa, Amerika ir Kinija juo tiesiog „paveldėjo“.
Tradiciniai origami modeliai yra perduodami iš rankų į rankas, iš kartos į kartą. Savo pavadinimus ir modelius jie keisdavo labai dažnai, nes tiek vaikai, tiek suaugusieji savaip pažvelgdavo į origami formas ir improvizuodami, varijuodami jas keisdavo. Tačiau šiandienos origami pamokose mokiniai tiesiog nuosekliai vykdo instrukcijas, pamiršdami kūrybingumą ir vaizduotę. Galbūt todėl jis tampa nebeįdomus ir dingsta iš mokymo programų...
Modernus origami. Modernus origami atsirado 20 amžiuje. Tradicinio origami formų bei pavadinimų autoriai išlieka anonimiški, na o moderniųjų lankstinių modeliai yra užpatentuoti jų kūrėjų. Moderniojo origami „tėvu“ laikomas Uchiyama Koko, kuris pirmasis ir užpatentavo savo kūrinį. Šiuolaikinio origami idėja yra ta, kad autorius turi intelektualinę teisę į savo sukurtą formą, todėl ji turėtų būti saugoma autorinių teisių.
Moderniajame origami kūrybingumas paliekamas modelių autoriams. Lankstant formą reikia griežtai laikytis kūrėjo nurodytos veiksmų sekos, mat gauto lankstinio pavidalas turi identiškai sutapti su nurodytu. Egzistuoja prielaida, kad origami turi būti lankstomas iš specialaus origami popieriaus, ir tai yra viskas ko reikia, kad lankstinys būtų padarytas. Modelis, sukurtas iš daugiau negu vieno popieriaus lapo, laikomas kokybišku tik tada, jei visi popieriaus lapai yra vienodo dydžio, o juos jungiant nenaudojami klijai ir žirklės.
1950-60 buvo įkurtas Nacionalinis Origami Ratas, kurį sudarė tokie lankstinių meistrai kaip Yoshizawa Akira, Takahama Toshie, Honda Isao, Robert Harbin, Gershon Legman, Lillian Oppenheimer, Samuel Randlett, Vicente Solórzano-Sagredo ir kiti. Jie daug prisidėjo prie šios meno rūšies populiarinimo: publikavo europiečių, japonų, amerikiečių sukurtų modelių instrukcijas anglų ir japonų kalbomis, steigė nacionalines ir vietines organizacijas, Oppenheimer’o iniciatyva, “origami” tapo visuotiniu žodžiu, Yoshizawa'o pasiūlymas dėl lankstinių schemų Harbin’o ir Randlett’o dėka tapo internacionaliniu standartu.
Matematinis origami. Matematinį origami pirmieji pradėjo naudoti Maekawa Jun ir Peter Engel. Jie pastebėjo, kad lankstinių pagrindus sudaro trikampiai ir keturkampiai. Remdamiesi šiais pagrindais, Jun ir Peter suprojektuodavo naujus modelius dar prieš bandydami juos išlankstyti. Na o Robert Lang sukūrė kompiuterio programą „TreeMaker”, skirtą projektuoti lanktinius algoritmų pagrindu.
Nauji modeliai moderniajame origami yra paremti tik keletu pagrindų: paukščio pagrindas naudojamas ne tik skraiduoliams, bet ir gyvūnams bei augalams lankstyti. Nauji pagrindai kuriami retai, dažniau daromos jų variacijos, kaip pavyzdžiui, paukščio ir varlės kombinacija. Beje, lankstinio projektavimas laikomas svarbesniu negu galutinė jo išvaizda.
Matematiniame origami lankstiniai laikomi dėlionėmis. Ši technika padeda sudėtingas ir realistiškas formas išlankstyti iš vieno kvadrato formos popieriaus lapo be jokių kirpimų.
Meninis origami. Japonų klasikinis origami nėra paremtas vien geometrija, daug reikšmės japonai skyrė popieriui. Buvo siekiama ne tik išlankstyti formą, bet ir parodyti lankstinio jautrumą, gyvybingumą. Tie, kurie projektuoja origami kompiuteriais dėlionės pagrindu, dažnai tai pamiršta.
1950 metais Yoshizawa Akira pradėjo ieškoti lanktiniuose ekspresijos, gyvybės, emocionalumo, ir visą tai įdiegė į origami meną. Lankstiniai tapo ne tarsi tikrais, o iš tiesų ėmė gyventi savo gyvenimą. Yoshizawa taip pat išrado naują meninio origami rūšį – lankstymą iš drėgno popieriaus. Jis bandydavo išgauti ekspresiją pakarpydamas popieriaus kraštus. Dar daugiau, Yoshizawa pats pasigamindavo popierių.
Šiandieniniai lankstymo meistrai vakaruose labiausiai domisi meniniu origami.
Informacijos šaltinis:
K's Origami
